Žegar atburšur kemur į óvart

Fyrir žremur įrum hófst aš nżju tķmabil jaršelda į Reykjanesi eftir um 800 įra hlé. Fyrsta gosiš var ķ Fagradalsfjalli ķ mars 2021 og sķšan hefur hvert eldgosiš rekiš annaš. Hraun frį nżjasta gosinu eyšilagši hitaveitulögn frį Svartsengi. Afleišingin var skortur į vatni til hśshitunar į öllum Sušurnesjum, žar sem tugžśsundir bśa, nś į kaldasta tķma įrsins. Ljóst er aš žessi atburšur kom į óvart.

Ķ kjölfar eldsumbrota sķšastlišiš haust var hafist handa viš aš leggja varalögn sem nś hefur veriš tekin ķ gagniš. En hvers vegna var ekki byrjaš fyrr?

Hvers vegna kom atburšurinn į óvart?

Heitavatnsskorturinn į Sušurnesjum er alvarlegur atburšur sem kom į óvart. Žegar slķkur atburšur veršur eru višbrögšin yfirleitt žau sömu. Viš byrjum į aš bregšast viš og reyna aš bęta skašann. Og viš byrjum strax aš leita skżringa. Sś leit snżst gjarna um tvennt. Annars vegar aš finna tęknilega skżringu og lįta žar stašar numiš. Hins vegar aš finna blóraböggul. Žegar tęknileg skżring hefur komiš ķ ljós eša blóraböggull hefur veriš fundinn er hętt aš leita skżringa. En um leiš er tryggt aš viš lęrum ekki af atburšinum og tryggt aš viš veršum jafn illa undirbśin nęst žegar svipašur atburšur į sér staš.

Žegar atburšur kemur į óvart getur žaš ķ megindrįttum įtt sér žrjįr skżringar. Ķ fyrsta lagi kunna mannleg mistök aš hafa įtt sér staš. Ķ öšru lagi kann skżringin aš liggja ķ ófyrirsjįanlegu atviki. Ķ žrišja lagi kunna vęntingar aš hafa veriš rangar, ž.e. atvikiš hefši ķ rauninni ekki įtt aš koma į óvart. Žegar um er aš ręša beina afleišingu nįttśruhamfara er ljóst aš fyrsta skżringin į ekki viš. Önnur skżringin į heldur ekki viš ķ žessu tilviki, žvķ eftir aš jaršhręringarnar hófust var ljóst aš slķkt atvik gęti įtt sér staš og vęri raunar fremur lķklegt. Tvennt varš til žess aš heitt vatn fór af Sušurnesjum. Annars vegar žaš aš hraun rann yfir lögnina. Hins vegar žaš aš varalögn var ekki til stašar. Žetta tvennt, saman, olli atburšinum. Eina skżringin į žvķ aš heitt vatn fór af Sušurnesjum er žvķ į endanum sś žrišja: Viš geršum ekki rįš fyrir aš jaršhręringarnar yršu til žess aš lögnin fęri ķ sundur. Žaš kom okkur į óvart. Žess vegna vorum viš óundirbśin. Spurningin sem spyrja žarf er žvķ žessi: Hvers vegna kom žessi atburšur į óvart? Žetta mį einnig orša žannig: Hvers vegna vorum viš óundirbśin, fyrst hraunrennsliš hefši ekki įtt aš koma į óvart? Einungis meš žvķ aš leita svara viš žeirri spurningu getum viš lęrt af atburšinum og žannig fundiš leišir til aš foršast svipaša atburši ķ framtķšinni. 

Rętur óvęntra atburša oftast kerfislęgar

Fyrir skemmstu stżrši ég greiningu į orsökum banaslyss sem įtti sér staš ķ verksmišju hjį alžjóšlegu neytendavörufyrirtęki ķ fjarlęgri heimsįlfu. Tęknileg skżring į atvikinu fannst fljótt. Vegna alvarleika mįlsins var ekki lįtiš žar stašar numiš, heldur leitast viš aš finna blóraböggul. Hann fannst lķka fljótlega. En raunverulega orsökin lį hvorki ķ tęknilegu skżringunni né heldur hjį blórabögglinum. Hśn var kerfislęg. Til aš finna hana žurfti umfangsmikla og ķtarlega greiningu. Blessunarlega lagši yfirstjórn fyrirtękisins įherslu į aš vinna slķka greiningu. Hśn leiddi ķ ljós aš atvikiš hefši ekki įtt aš koma į óvart og ķ kjölfariš var hafist handa viš naušsynlegar breytingar į öryggiseftirliti, sem vęnta mį aš nęgi til aš hindra slķka atburši ķ framtķšinni.

Įn greiningar orsaka og afleišinga lęrum viš aldrei

Sś spurning hvers vegna heitt vatn fór af Sušurnesjum kallar į nįkvęma og hreinskilnislega greiningu orsaka og afleišinga. Hverjar grunnorsakirnar eru liggur ekki enn fyrir, en lķklegt er aš žęr kunni aš vera af žrennum toga. Ķ fyrsta lagi getur veriš aš hvergi liggi skżrt fyrir hvaša ašili ber įbyrgš į aš bregšast viš og grķpa til ašgerša. Ķ öšru lagi kunna verkferlar aš vera óskżrir. Ķ žrišja lagi er mögulegt aš upplżsingastreymi sé įbótavant. Allt eru žetta kerfislęgar orsakir, žaš er galli ķ kerfinu sem ętlaš er aš bregšast viš žegar vķsbendingar um mögulega atburši koma fram. Til aš komast aš žvķ hvaš brįst veršur vönduš greining orsaka og afleišinga aš eiga sér staš.

Verum višbśin nęst

Rannsókn af žessum toga er flókin og krefst bęši kunnįttu ķ röklegri greiningu og žekkingar į višfangsefninu. En žess utan eru helstu hindranirnar ķ vegi slķkrar greiningar tvęr tilhneigingar. Annars vegar tilhneigingin til aš foršast aš finna raunverulegar skżringar, žvķ nišurstaša slķkrar greiningar kann aš vera óžęgileg. Hins vegar tilhneigingin til aš leita blóraböggla og um leiš ótti žeirra sem aš mįlinu koma viš aš vera hafšir aš blórabögglum. Viš veršum aš vera mešvituš um žessar hindranir og foršast aš žęr komi ķ veg fyrir aš viš lęrum af atburšunum.

Viš bśum ķ landi sem er ofurselt óvęgnum nįttśruöflum. Stundum gera įhrif žeirra ekki boš į undan sér, en oftar gera žau žaš. Viš žurfum aš hafa traust og virkt višbragšskerfi, ekki ašeins til aš grķpa inn ķ eftir aš nįttśruhamfarir eiga sér staš, heldur til aš tryggja aš gripiš sé strax til naušsynlegra rįšstafana žegar žeirra mį vęnta. Til žess veršum viš aš geta lęrt af atburšum sem koma okkur į óvart, en hefšu ekki įtt aš gera žaš. Žvķ žetta var hvorki sį fyrsti né heldur sį sķšasti.

(Greinin birtist fyrst ķ Morgunblašinu 19. febrśar 2024)


Yfirgefum bergmįlshellana og tölum saman

"Ég segi alltaf fęrri og fęrri orš / enda hafši ég lengi į žeim illan bifur", segir skįldiš Sigfśs Dašason ķ žekktu kvęši. Žar vķsar hann til žess hvķlķkt ólķkindatól tungumįliš er og brżnir fyrir okkur aš fara varlega meš orš. Žessi ljóšlķna kemur gjarna upp ķ hugann žegar fylgst er meš hatrömmum og oft heiftśšugum deilum um alvarleg mįl; viš höfum séš žetta glöggt į samfélagsmišlunum undanfarnar vikur ķ umręšum um mįlefni landanna fyrir botni Mišjaršarhafsins. Stóryršin eru ekki spöruš og viš gröfum okkur ę dżpra inn ķ bergmįlshellana. Og eins og vitur kona benti į ķ blašagrein fyrir skömmu hlżtur slķkt aš enda meš žvķ aš viš breytumst sjįlf ķ gangandi bergmįlshella.
 
Frjįls og opin umręša er hornsteinn lżšręšisins, en hśn sętir nś sķfellt haršnandi atlögum, ekki ašeins frį einręšisöflum, frį stórfyrirtękjum sem leitast viš aš draga okkur inn ķ bergmįlshellana og hefta um leiš opin skošanaskipti, heldur einnig og ekki sķšur af hįlfu lżšręšislega kjörinna stjórnvalda. Gagnvart mįlefninu sem aš ofan getur sést žetta glöggt ķ löndunum ķ kringum okkur. Ekki hérlendis, ķ žaš minnsta ekki enn - sķšustu tilraun stjórnvalda til aš efla og festa ritskošun ķ sessi var hrundiš ķ vor. En įstęšulaust er aš ętla annaš en aš sś tilraun verši brįtt endurtekin.
 
Nś į sunnudaginn stendur Mįlfrelsi - samtök um frjįlsa og opna umręšu, lżšręši og mannréttindi, fyrir mįlfundi um deilurnar fyrir botni Mišjaršarhafs. Frummęlendur verša Birgir Žórarinsson gušfręšingur og alžingismašur, Magnea Marinósdóttir alžjóšastjórnmįlafręšingur, Diljį Mist Einarsdóttir formašur utanrķkismįlanefndar Alžingis og Ögmundur Jónasson fyrrum alžingismašur og rįšherra. Fundinum stżrir Bogi Įgśstsson fréttamašur. Fundurinn fer fram ķ fyrirlestrasal Žjóšminjasafns Ķslands kl. 14, žann 12. nóvember.
 
Til žessa fundar er efnt til aš hittast, heyra ólķk višhorf, leitast viš aš skilja betur forsendur žeirra, og skiptast į skošunum, augliti til auglitis, en ekki ķ gerviveröld tękninnar. Samfélagslegt gildi tjįningarfrelsisins grundvallast į žvķ aš opin skošanaskipti eru eina leišin sem viš höfum til aš skilja hvert annaš, eina leiš okkar śt śr bergmįlshellunum, eina leišin sem viš höfum til aš fikra okkur nęr sannleikanum. Žvķ enginn er fyrirfram handhafi hans.
"Never say: I know" sagši stjórnunarfrömušurinn Eliyahu M. Goldratt į sķnum tķma; viš eigum aldrei aš nįlgast mįl sem handhafar hins eina og endanlega sannleika, heldur įvallt af opnum huga og vilja til aš hlusta į og skilja ašra. Žaš er grundvöllur frišsamlegrar sambśšar okkar, hvar sem viš erum og hver sem viš erum. Žaš er ķ žeim anda sem bošaš er til žessa fundar.

Lof lyginnar

Ķ hįšsįdeilunni Lof lyginnar eftir Žorleif Halldórsson stķgur Lygin fram sér til varnar og sżnir fram į mikilvęgi sitt ķ mannfélaginu. Įn sķn hefši mašurinn til dęmis aldrei komist śr aldingaršinum Eden segir hśn.
Žar sem įdeilur af žessum toga voru lķtt žekktar hérlendis į 18. öld sį höfundur įstęšu til aš rita eftirmįla žar sem hann gerir lesendum grein fyrir alvöruleysinu aš baki mįlflutningnum og žvķ aš bošskapurinn snśi aš mikilvęgi gagnrżninnar og upplżstrar hugsunar.
Lof lyginnar var sumsé ekki hugsuš sem leišbeiningarrit, žótt žęr varnarręšur sem margir hafa nś uppi ķ žįgu lyginnar gefi óneitanlega til kynna aš kęmi žessi bók śt nś kynni henni aš verša tekiš žannig.


Syndin sem ekki er hęgt aš fyrirgefa

Um daginn sagši ég vini mķnum frį žvķ hversu undrandi ég vęri aš sjį aš 22% Bandarķkjamanna hefšu miklar įhyggjur[1] af žvķ aš börn žeirra myndu deyja eša verša fyrir alvarlegum skaša ef žau smitušust af kórónuveirunni, ķ ljósi žess aš eins og gögn sżna er įhęttan fyrir börn ašeins smįvęgileg[2]. Hann svaraši žvķ til aš žetta kęmi ekki endilega į óvart, žvķ eins og hann oršaši žaš, žį hefšu foreldrar alltaf įhyggjur af börnum sķnum. Viš ręddum svo žessa įhęttu ķ samhengi viš fleira, og į endanum vorum viš sammįla um aš žessi hręšsla ętti ekki viš nein rök aš styšjast; börn vęru lķklegri til aš deyja ķ bķlslysi, eša jafnvel bara af žvķaš detta fram śr rśminu eša nišur stiga heima hjį sér.

 

Versta mögulega nišurstašan

En hvers vegna brįst vinur minn viš ķ upphafi eins og hann gerši?

Ķ gestakafla ķ nżrri bók Dr. Roberts Malone, Lies My Gov‘t Told Me[3], fjallar öryggissérfręšingurinn Gavin de Becker um hvernig įkvešnar hęttur verša meira įberandi ķ huga okkar, einmitt vegna žess aš erfitt er aš įtta sig į vęgi žeirra; hvernig viš höfum tilhneigingu til aš einblķna į verstu mögulegu nišurstöšuna, einhvern mjögólķklegan, en lķka mjög skelfilegan möguleika. De Becker tekur dęmi śr gömlu vištali viš bandarķska sóttvarnalękninn dr. Anthony Fauci til aš śtskżra žetta. Višfangsefniš er alnęmi:

„Hinn langi mešgöngutķmi žessa sjśkdóms sem viš gętum veriš aš byrja aš sjį, žar sem viš sjįum nįnast, eftir žvķ sem mįnuširnir lķša, ašra hópa sem gętu tekiš aš smitast, og aš sjį žetta hjį börnum vekur miklar įhyggjur. .... Nś kann žaš aš vera fjarstęšukennt ķ žeim skilningi aš engin tilvik hafa veriš stašfest enn, žar sem einstaklingar hafa eingöngu veriš ķ nįnum samskiptum viš einstakling meš alnęmi, og hafa til dęmis fengiš alnęmi...“

Hvaš er Fauci ķ rauninni aš segja? Meš oršum de Beckers: „Žaš hafa ekki komiš upp nein tilfelli žar sem alnęmi smitast gegnum venjuleg nįin samskipti. En skilningur fólks į žessum hręšsluįróšri Faucis var aušvitaš allt annar: Žś getur smitast af žessum sjśkdómi jafnvel įn nįinna samskipta.“ Eins og viš vitum öll nśna voru vangaveltur Faucis algjörlega įstęšulausar, en žaš var hręšsluįróšur eins og žessi sem dreif įfram langvarandi bylgju ótta viš samkynhneigša karlmenn.

 

Greining texta og hugtaka er lykilatriši

„Hvaš žżšir žetta ķ raun og veru?“ Žetta fyrsta spurningin sem viš veršum alltaf aš spyrja žegar viš lesum texta eša hlustum į fólk. Orš Faucis hér aš ofan fela ķ sér tvęr fullyršingar. Sś fyrri er yfirlżsing um stašreynd: Engin dęmi um smit gegnum venjuleg nįin samskipti hafa komiš upp. Sś sķšari er tilgįta: Smit gęti mögulega įtt sér staš gegnum venjuleg nįin samskipti.

Žegar viš höfum stašfest merkinguna er nęsta skref aš spyrja: „Er žetta satt?“ Fyrri fullyršingin hér er studd stašreyndum, hin sķšari ekki. Žetta žżšir aš fyrri fullyršingin er gild, en hin ekki. Viš smitumst ekki af alnęmi meš žvķ aš fašma sjśkling. Samkynhneigši fręndi žinn er ekki hęttulegur.

Žetta sżnir hvernig einföld greining į merkingu texta hjįlpar okkur aš greina į milli stašreynda og skįldskapar, byggt į žvķ hvernig meintar stašreyndir passa viš žaš sem viš vitum nś žegar fyrir vķst, hvort žęr eru ķsamhengi innbyršis; hvort žęr eiga viš ķ samhenginu sem rętt er, og hvort žęr grundvallast į traustum gögnum.

 

Syndin sem ekki er hęgt aš fyrirgefa

Skömmu įšur en kórónuveiran lét į sér kręla dvaldi ég ķ rśman mįnuš į Indlandi. Mešal annars heimsótti ég lķtiš žorp ķ Gujarat-héraši til aš taka žįtt ķ vķgslu skólabókasafns sem viš höfšum veriš aš styrkja. Allir sem ég hitti, allt frį leigulišum śr samfélagi Dalķta til bęjarstjórans, voru sammįla um eitt; mikilvęgi menntunar. Nokkrum mįnušum sķšar hafši žorpsskólanum veriš lokaš; öllum skólum į Indlandi hafši veriš lokaš. Fįtęklingarnir, sem bjuggu ķ borgunum uršu aš yfirgefa žęr žvķ žeim var bannaš aš framfleyta sér. Fjórtįn įra strįkurinn sem var vanur aš fęra okkur te į skrifstofuna fór. Viš höfum ekkert heyrt frį honum sķšan.

Margir fórust į leiš sinni ķ sveitirnar, śr hungri, veikindum, örmögnun. Žeim sem komust til žorpanna var oft meinuš innganga. Įstęšan var sjśklegur ótti sem hafši gripiš ķbśana, rétt eins og alls stašar annars stašar ķ heiminum.

Žegar ég heyrši fréttirnar fyrst hugsaši ég um žennan fjórtįn įra pilt, lķf hans, vonir og drauma, sem lagšir voru ķ rśst, og hvernig örlög hans voru tįknręn fyrir örlög žeirra hundruša milljóna sem fórnaš var į altari örvęntingarinnar. Žvķ óttafaraldur į žessu stigi er hęttulegur, hann er eyšileggjandi. Hann leišir til algerlega sjįlfmišašrar hegšunar, fullkomins skeytingarleysis um ašra, ķ örvęntingarfullri tilraun til aš vernda okkur sjįlf.

Örvęnting, ķ kristnum skilningi, er žegar mašur gefur upp vonina um hjįlpręši. Žess vegna er hśn aš mati margra gušfręšinga eina syndin sem ekki er hęgt aš fyrirgefa[4]. Jafnvel žótt viš séum trślaus ber žetta aš sama brunni: Žegar einhver įkvešur aš eignast ekki börn af ótta viš aš heimurinn sé aš lķša undir lok, žį er žaš örvęnting. Žegar einhver slķtur öll tengsl viš annaš fólk, hęttir aš taka žįtt ķ lķfinu ķ röklausum ótta viš veiru, žį er žaš örvęnting. Örvęntingin er afneitun lķfsins. Žess vegna er hśn ófyrirgefanleg synd.

 

Gagnrżnin hugsun er sišferšileg skylda

Viš sjįum nś glöggt sišferšilegt gildi gagnrżninnar hugsunar: Įn hennar gefum viš okkur į valdóttavišbragšinu viš hverju žvķ sem dynur į okkur, hunsum allt nema okkur sjįlf og višfang óttans. Viš lįtum undan örvęntingunni. Žess vegna er gagnrżnin hugsun ekki ašeins gagnleg; hśn er sišferšileg skylda. Um žetta ęttum viš aš hugsa ķ dag, žegar žrjś įr eru lišin sķšan hin fjarstęšukennda tilraun til aš stöšva śtbreišslu brįšsmitandi öndunarfęraveiru, žvert į öll žekkt vķsindi, hófst fyrir alvöru hérlendis.

Žaš er ķ žessu ljósi sem viš hljótum aš dęma višbrögš stjórnvalda um allan heim, sem hafa linnulaust dęlt śt hręšsluįróšri, oft vķsvitandi röngum ķ žvķ skyni aš vekja ótta og örvęntingu, og um leiš žaggaš nišur og ritskošaš allar tilraunir til aš stušla aš skynsamlegri og heilbrigšari nįlgun; stjórnvalda sem hafa markvisst kęftgagnrżna hugsun[5]. Žaš er einnig ķ žessu ljósi sem viš hljótum aš fordęma hörmulegar afleišingar žessa framferšis, og hvernig žaš hefur fyrst og fremst skašaš žau ungu, žau fįtęku; okkar minnstu systkin.

 

Žorsteinn Siglaugsson, formašur Mįlfrelsis – samtaka um frjįlsa og opna umręšu, lżšręši og mannréttindi. https://thorsteinnsiglaugsson.substack.com

Greinin birtist fyrst ķ Morgunblašinu 16. mars 2023

 

[1] https://www.kff.org/coronavirus-covid-19/poll-finding/kff-covid-19-vaccine-monitor-december-2022/

[2] https://www.npr.org/sections/health-shots/2021/05/25/997467734/childrens-risk-of-serious-illness-from-covid-19-is-as-low-as-it-is-for-the-flu

[3] https://www.simonandschuster.com/books/Lies-My-Govt-Told-Me/Robert-W-Malone/Children-s-Health-Defense/9781510773240

[4] https://www.newadvent.org/cathen/04755a.htm

[5] https://twitter.com/DrJBhattacharya/status/1619504923246477313?s=20&t=QKaYLlIJMNgU1dfDn4Ea2w

 


Eina vopniš gegn heimsendaspįmönnum er gagnrżnin hugsun

Um daginn įtti ég spjall viš einn žeirra sem enn trśa žvķ aš hin fordęmalausa ofsahręšsla sem greip um sig vegna kórónuveirunnar hafi veriš réttlętanleg. Hann spurši mig vitanlega um samsęri og um „ešlufólk“, hvort ég héldi aš tölur um dįnartķšni vķšsvegar aš śr heiminum vęru falsašar, og hvort žaš vęri ekki kominn tķmi til aš ég og ašrir efasemdarmenn slökušum į ķ „heimsendaspįm“ okkar, og vķsaši žar ķ įhyggjur af tjįningarfrelsi og persónulegu frelsi. 

Žaš er ekkert nżtt fyrir mér aš vera kallašur samsęriskenningasmišur og ég hef oft fengiš aš heyra aš ég trśi į gamla góša ešlufólkiš. Spurningunni um dįnartķšnina fylgdi višhengi, lķnurit meš samanburši į dįnartķšni ķ Įstralķu og Nżja Sjįlandi annars vegar og ķ Svķžjóš og Bandarķkjunum hins vegar; žį „góšu“ og  žį „vondu“, bersżnilega, og tķmabiliš aušvitaš vandlega vališ. Ég er viss um aš žetta įtti aš sżna mér hversu frįbęrlega fyrrnefndu löndunum tveimur hefši tekist aš fįst viš drepsóttina ógurlegu. Ég tók hins vegar ekki eftir lķnuritinu fyrr en eftir aš ég spurši višmęlandann hvort hann vęri aš vķsa ķ fullyršingar The Economist um aš dįnartķšni vęri ķ raun žrefalt hęrri en opinber gögn sżndu, žegar hann talaši um stašhęfingar um röng gögn, en žaš er eina dęmiš um slķkt sem ég man eftir aš hafi vakiš verulega athygli. Ég hef ekki enn fengiš svar viš žessari spurningu. 

Žaš var hins vegar spurningin um „heimsendaspįrnar“ sem mér žótti įhugaveršust. Sérstaklega meš hlišsjón af lķnuritinu, sem greinilega var ętlaš aš sżna aš višeigandi višbrögš viš öndunarfęraveiru vęru žau aš loka fólk inni til eilķfšarnóns. Žaš blasti sumsé viš hvaš ég var aš fįst viš žennan laugardagsmorgun; žaš var heimsendaspįmašur, og sannarlega enginn aukvisi į žvķ sviši.

Meira į Krossgötum...


Hljóš og mynd ... og lykt

Žaš er vęgast sagt fyndiš aš fylgjast meš fullyršingum Landlęknisembęttisins um umframdaušsföll hérlendis, sem svo sannarlega eru śt og sušur og stangast hver į viš ašra, rétt eins og fjörugir geithafrar į fengitķma.

Žegar Eurostat, hagstofa ESB, birti gögn um umframdaušsföll į Ķslandi ķ janśar sl. var brugšist viš meš fullyršingum um aš starfsmenn hagstofunnar kynnu ekki aš reikna og ofmętu umframdaušsföll hérlendis um tugi prósenta. Margoft vęri bśiš aš śtskżra fyrir žeim aš žeir reiknušu rangt, en žeir tękju bara ekkert mark į śtskżringunum.

Nęst kom landlęknir ķ fjölmišla og lżsti yfir žvķ aš daušsföll hérlendis vegna kóvķt vęru lķklega nęstum helmingi fleiri en skrįš hefši veriš.

Screenshot 2023-03-02 at 21.41.44

 

 

Meš öšrum oršum hefšu nęstum tvö hundruš manns dįiš śr žeim sjśkdómi sem einn hefur veriš ķ tķsku į Ķslandi ķ žrjś įr, en įn žess aš heppnast hefši aš skrį sjśkdóminn sem dįnarmein. Žetta į svo vęntanlega aš nota til aš skżra umframdaušsföllin, žegar ķ ljós kemur aš Eurostat hefur rétt fyrir sér en žrišja hjóliš undir žrķeykinu ekki.

Screenshot 2023-03-02 at 21.41.23

 

 

 

Röksemd landlęknis fyrir žvķ aš umrędd óśtskżrš daušsföll vęru lķklega vegna sjśkdómsins var sś aš svo margir ašrir hefšu dįiš śr honum į sama tķma. Meš žessu hefur embęttismašurinn sett alveg nżtt višmiš ķ rökhugsun: Allir sem deyja į sama tķma deyja śr žvķ sama!

Screenshot 2023-03-02 at 21.41.11

 

 

Žó veršur aš telja henni til tekna aš hśn tók fram aš enn vęri ekki bśiš aš greina dįnarmein svo ekki lęgi fyrir meš óyggjandi hętti śr hverju fólkiš dó.

Daginn eftir sté hins vegar stalla hennar, sóttvarnalęknir į stokk og lét ekki slķk smįatriši trufla sig, heldur stašhęfši įn nokkurs fyrirvara, aš fyrir lęgi aš sjśkdómurinn ógurlegi hefši lagt aš velli alla žį sem gleymst hafši aš skrį śr hverju hefšu lįtist. Fullyrti hśn jafnframt aš śtilokaš vęri aš hin gagnslausu bóluefni viš kóvķt hefšu nein įhrif haft į žessi andlįt – og munum aš enn er ekki bśiš aš gį aš žvķ śr hverju fólkiš dó.

Screenshot 2023-03-02 at 21.37.26

 

 

Yfirlżsingagleši sóttvarnalęknis minnir mig svolķtiš į žaš žegar forveri hennar, eša embętti hans, gekk ķ žaš fyrir rśmu įri sķšan aš gerbreyta opinberum gögnum eftir į, ķ veikburša tilraun til aš fela žį stašreynd aš bólusetning tvöfaldaši lķkur į žvķ aš fólk smitašist af kóvķt. Hér er grein mķn um žetta: Furšulegt hįttalag hlutfalls um nótt

Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš ég tel mig žvķ mišur ekki geta treyst neinum gögnum sem embętti landlęknis og sóttvarnalęknis lįta frį sér fara. Eina leišin til aš gera sér grein fyrir hvaš lķklegt er aš valdi umframdaušsföllum hérlendis er aš lķta til gagna ķ löndunum ķ kringum okkur. Žvķ mišur.

Eins og sjį mį hér aš ofan, žį fer ekki saman hljóš og mynd ķ stašhęfingum land- og sóttvarnalęknanna.

En lyktin er sjįlfri sér lķk.


Tjįningarfrelsiš stendur į krossgötum

Félagasamtökin Mįlfrelsi – samtök um frjįlsa og opna umręšu, lżšręši og mannréttindi, voru stofnuš af litlum en samheldnum hópi fólks sem ég tel nś mešal bestu vina minna. Viš kynntumst ķ gegnum barįttu gegn žöggun og ritskošun gagnvart žeim sem hafa lżst efasemdum um réttmęti margra žeirra ašgerša sem var gripiš til į sķšustu žremur įrum. Žetta įstand opnaši augu okkar fyrir žeirri žröngu stöšu sem persónulegt frelsi og tjįningarfrelsi er komiš ķ į Vesturlöndum og um allan heim.

Ķ žįgu upplżstrar umręšu

Laugardaginn 7. janśar stóšum viš fyrir rįšstefnu undir yfirskriftinni„Ķ žįgu upplżstrar umręšu“. Frummęlendur voru Toby Young, formašur Free Speech Union, Ögmundur Jónasson, fyrrum innanrķkisrįšherra og Svala Magnea Įsdķsardóttir, blašamašur og fjölmišlafręšingur. Svala sté meš stuttum fyrirvara inn ķ staš Kristins Hrafnssonar ritstjóra Wikileaks sem forfallašist vegna veikinda. Viš ķ stjórn Mįlfrelsis erum afar žakklįt öllum sem aš žessum višburši komu og ekki sķst félagsmönnum, en žeirra góši stušningur er forsenda žess aš hęgt sé aš halda višburš sem žennan. Rįšstefnan var afar vel sótt og vištökurnar sżna og sanna aš žörf er į žvķ starfi sem félagiš stendur fyrir. Viš erum žegar byrjuš aš leiša hugann aš nęsta višburši.

Frummęlendur fjöllušu um tjįningar- og raunar persónufrelsi frį żmsum og ólķkum sjónarhornum. Rauši žrįšurinn ķ erindum žeirra var hvernig tjįningarfrelsiš er ķ sķfellt žrengri stöšu og hvernig tękni og valdasamžjöppun žrengir aš upplżsingagjöf og frjįlsum skošanaskiptum.

Hér mį horfa į upptöku af fundinum.

Vķglķnan hefur fęrst til

Hugtakiš tjįningarfrelsi veršum viš ķ dag aš skilgreina vķšar en įšur hefur veriš žörf į. Ķ dag snżst žaš ekki ašeins um aš fólk sé ekki fangelsaš fyrir skošanir sķnar. Žaš snżst ekki sķšur, og kannski enn frekar um aš žaš sem viš segjum sé ekki žaggaš nišur. Um leiš snżst žaš um aš ašgangur okkar aš upplżsingum sé ekki hindrašur, į tķmum žar sem umręša hefur ķ yfirgnęfandi męli flust yfir į netiš, og netinu er aš mestu stjórnaš af stórfyrirtękjum sem njóta nįttśrlegrar einokunar, og beita sér, ķ samvinnu viš rķkisstjórnir og leynižjónustur til aš stżra žvķ hvaš viš megum sjį og hvaš ekki.

Vķglķnan hefur žvķ fęrst til. Viš žurfum aš gera okkur fulla grein fyrir žvķ. Og įn frjįlsra skošanaskipta og upplżsingastreymis getur ekkert lżšręši žrifist, og žau eru forsenda alls annars frelsis. Frjįlst lżšręšissamfélag er ķ hśfi, flóknara er mįliš ekki.

Aš undanförnum žremur įrum lišnum er uppgjör óumflżjanlegt. Uppgjör gagnvart stjórnvöldum sem hafa lįtiš heildarhagsmuni lönd og leiš, gagnvart vķsindamönnum sem hafa brugšist hlutverki sķnu, gagnvart stórfyrirtękjum sem hafa lagt hönd į plóg til aš žagga nišur ķ frjįlsum skošanaskiptum og svipta okkur mannhelginni.

Viš erum öll įbyrg

Viš megum žó ekki gleyma žvķ aš į endanum erum viš įbyrg, öll sem eitt. Viš getum ekki lįtiš okkur nęgja aš vera neytendur og lįta okkur samfélagiš ķ léttu rśmi liggja. Viš veršum aš vera samfélagsžegnar, veršum aš standa vörš um frelsi okkar og réttindi og taka žįtt ķ aš móta samfélagiš. Sś barįtta į sér engan endapunkt. Henni linnir aldrei.

Viš stöndum į krossgötum. Viš getum vališ hinn breiša veg hlżšninnar, ķ skiptum fyrir žau fallvöltu žęgindi sem felast ķ žvķ aš lįta hugsa fyrir okkur. Eša viš getum vališ hinn žrönga veg, lįtiš eigin stundarhagsmuni og žęgindi vķkja fyrir barįttunni fyrir réttinum til aš tjį okkur, réttinum til aš hugsa, til aš efast. Ég hvet alla sem lįta sér annt um frelsi og lżšręši til aš taka žįtt ķ žeirri barįttu meš okkur. Viš žurfum į öllum stušningi aš halda, ķ hvaša formi sem hann er. Žessi barįtta er erfiš, og žaš er margt sem bendir til aš hśn eigi eftir aš haršna. Viš munum žurfa aš fęra fórnir. En uppgjöf er ekki ķ boši, žvķ žaš sem er ķ hśfi er framtķš sem er manninum sambošin. Og fyrir henni veršum viš aš berjast af fórnfżsi, af hugrekki, af heilindum, en umfram allt ķ bróšerni.

 

Birt į Vķsi, 11. janśar 2023


Hugsun og efi, eša hręšsla og hlżšni?

Endurbirti hér grein mķna ķ Morgunblašinu ķ gęr, en hśn var skrifuš ķ tilefni af fundi Mįlfrelsis - samtaka um frjįlsa og opna umręšu, lżšręši og mannréttindi. Upptöku frį fundinum ma sjį hér.

 

Grunnur vestręns samfélags nśtķmans er įkvöršunarvald hins hugsandi einstakling sem efast, segir Milan Kundera ķ fręgri grein, sem birtist ķ bókmenntatķmaritinu Granta hiš tįknręna įr 1984. Nś, tępum 40 įrum sķšar er margt sem bendir til aš hugsun og efi eigi mjög undir högg aš sękja, og įkvöršunarvaldiš liggi ķ ę rķkari męli hjį risafyrirtękjum og leynižjónustum, sem įkveša hvaš mį segja og hvaš ekki, hvaša upplżsingar almenningur mį sjį, og śtiloka frį umręšunni hvern žann sem leyfir sér aš efast um hina opinberu lķnu.

Blašamenn sem fengiš hafa ašgang aš skjalasafni Twitter stašfesta žaš sem marga hafši lengi grunaš, aš starfsmenn fyrirtękisins, stundum ķ samrįši viš stjórnvöld, hafa um langa hrķš stašiš fyrir grķšarlega umfangsmikilli ritskošun og žöggun. Žannig var vķsindamönnum sem gagnrżndu żmsar ašgeršir stjórnvalda į sķšustu žremur įrum haldiš ķ skugganum og žess gętt aš sem fęstir sęju skrif žeirra, sumum var jafnvel hent śt af mišlinum.

Önnur samfélagsmišlafyrirtęki hafa hegšaš sér meš svipušum hętti, og eru gögn um žaš smįm saman aš koma upp į yfirboršiš ķ mįlaferlum gegn žeim og bandarķskum stjórnvöldum. Almennir fjölmišlar hafa einnig lotiš stķfri ritskošun allan žennan tķma og žar leika žaulskipulögš samtök ritskošunarfyrirtękja, svonefndra „fact-checkers“, meginhlutverk.

Mįl Assange prófsteinn į tjįningarfrelsi blašamanna

Ritskošun og žöggun af hįlfu stjórnvalda einskoršast žó ekki viš veirutķma. Hinn hugrakki įstralski blašamašur Julian Assange hefur nś setiš ķ fangelsi ķ žrjś įr, og žar įšur ķ sjįlfskipašri śtlegš ķ sendirįši Ekvador ķ Lundśnum, og bešiš nišurstöšu ķ framsalsmįli Bandarķkjastjórnar gegn honum. Glępur Assange var sį aš nżta sér tjįningarfrelsiš; aš birta gögn sem honum bįrust um strķšsglępi Bandarķkjastjórnar ķ Afganistan og Ķrak.

Nś lķšur aš ögurstund ķ mįli Assange, en ritstjóri Wikileaks, Kristinn Hrafnsson, lauk nżveriš afar įrangursrķkri ferš um sušurhluta Amerķku til aš afla mįlstaš hans fylgis. Žrįtt fyrir žau sterku tengsl sem Ķsland hefur viš žetta mįlefni hefur veriš einkennilega hljótt um žetta mikilvęga verkefni Kristins ķ ķslenskum fjölmišlum, og er hann žó fyrrum fréttamašur Rķkisśtvarpsins hér.

Mįlefni strķšshrjįšra minnihlutahópa sęta gjarna mikilli žöggun og ritskošun, sér ķ lagi žegar tilvera žeirra og krafa um aš sjįlfsįkvöršunarréttur žeirra sé virtur ógna hagsmunum stórvelda og stórfyrirtękja.

Hugrekkiš til aš segja satt

Sjįlfur hef ég kynnst žessu umhverfi ritskošunar og žöggunar afar vel į sķšastlišnum misserum gegnum störf mķn meš gagnrżnum mišlum erlendis, og hef ég jafnframt kynnst fjölda fręši- og vķsindamanna sem oršiš hafa fyrir atlögum vegna skošana sinna. Sumir hafa veriš atašir auri, ašrir misst störf sķn. Sök žeirra er aš hugsa og efast og segja sannleikann, žótt hann komi illa viš suma. Hugrekki žessa fólks og žeirra sem fęrt hafa fórnir til aš veita žvķ rödd er svo sannarlega ašdįunarvert.

Félagiš Mįlfrelsi – samtök um frjįlsa og opna umręšu, lżšręši og mannréttindi, var stofnaš til aš vekja almenning til vitundar um žęr hęttur sem stešja nś aš tjįningarfrelsinu og žar meš aš frjįlsu lżšręšissamfélagi. Ķ dag kl. 14 stendur Mįlfrelsi fyrir rįšstefnu ķ fyrirlestrasal Žjóšminjasafnsins, žar sem mešal annars veršur fjallaš um žau mįlefni sem tępt er į hér aš ofan. Frummęlendur verša Toby Young, formašur Free Speech Union, Kristinn Hrafnsson ritstjóri Wikileaks og Ögmundur Jónasson fyrrum innanrķkisrįšherra. Upplżsingar um streymi frį rįšstefnunni mį sjį į vef félagsins, krossgotur.is.

Viš stöndum į krossgötum

Sé grunnur samfélags okkar, žess frelsis og lżšręšis sem viš viljum bśa viš, įkvöršunarvald hins hugsandi einstakling sem efast, lķkt og Kundera sagši į sķnum tķma, žį er erfitt aš įlykta annaš en aš žetta samfélag sé nś ķ verulegri hęttu. Žaš er ekki sķst įhyggjuefni hversu algengt žaš višhorf er oršiš aš sjįlfsagt sé aš žagga nišur ķ žeim sem hafa skošanir sem manni sjįlfum lķkar ekki viš. Žetta višhorf grundvallast į hęttulegu skeytingarleysi gagnvart tjįningarfrelsinu, og žaš vekur óneitanlega furšu hversu algengt žaš er oršiš mešal fjölmišlafólks. Žar heggur sį er hlķfa skyldi, en įttar sig ekki į aš höggiš mun į endanum slęmast ķ hann sjįlfan; raunveruleg blašamennska žrķfst ekki ķ umhverfi ritskošunar og žöggunar.

Viš stöndum į krossgötum. Viš getum vališ hinn breiša veg hlżšninnar, ķ skiptum fyrir žau fallvöltu žęgindi sem felast ķ žvķ aš lįta hugsa fyrir okkur. Eša viš getum vališ hinn žrönga veg, lįtiš eigin stundarhagsmuni og žęgindi vķkja fyrir barįttunni fyrir réttinum til aš tjį okkur, réttinum til aš hugsa, til aš efast, til aš móta ķ sameiningu framtķš sem er manninum sambošin. Ég hvet alla sem lįta sér annt um frelsi og lżšręši til aš taka žįtt ķ žeirri barįttu meš okkur.


"Woke" - Hugmyndafręši ķ žjónustu alręšis?

Bręšralagiš sem myndast mešal kśgašra og ofsóttra varir aldrei, segir breski sagn- og listfręšingurinn Simon Elmer ķ nżrri bók sinni, „The Road to Fascism – For a Critique of the Global Biosecurity State“, (London 2022). Hann vitnar ķ heimspekinginn Hönnu Arendt: „Mennska hinna forsmįšu og sköddušu hefur aldrei enn lifaš af stund frelsunarinnar ķ svo mikiš sem eina mķnśtu. Žetta žżšir ekki aš hśn sé ómerkileg, žvķ ķ raun gerir hśnforsmįn og sköddun žolanlega; en žetta žżšir aš ķ pólitķsku tilliti skiptir hśn engu mįli“ (231). Žaš sem veršur aš koma ķ staš bręšralagsins nś, segir Elmer, žegar verstu kśgunarašgeršir Covid tķmabilsins hafa hjašnaš, aš minnsta kosti tķmabundiš, er vinįtta; en žó ekki ķ žeim skilningi sem viš nśtķmamenn leggjum ķ hana.

Elmer fullyršir aš vestręn samfélög stefni nś hratt ķ įtt aš fasķsku alręši, žróun sem fjórša išnbyltingin geri mögulega og sé drifin įfram af aušhringum og skrifręšisvaldi. Eftir fall Sovétrķkjanna höfum viš oršiš ómešvituš um hętturnar af alręši sem į sér uppruna hęgra megin viš mišju; barnalegt frjįlslyndi undanfarinna įratuga hafi blindaš okkur gagnvart žessari hęttu. Elmer tekur undir višvörun Hayeks ķ Leišinni til įnaušar, um aš hęttulegasta tegund fasisma sé sį sem knśinn er įfram af yfiržjóšlegu tękniręši sem gęti„aušveldlega beitt mestu haršstjórn og įbyrgšarlausu valdi sem hęgt er aš hugsa sér ... Og žar sem žaš er varla neitt til, sem ekki er hęgt aš réttlęta meš „tęknilegri naušsyn“ sem enginn utanaškomandi gęti ķ raun efast um – eša jafnvel meš mannśšarrökum varšandi žarfir einhvers sérlega illa stadds hóps sem ekki vęri hęgt aš hjįlpa į annan hįtt – žį er lķtill möguleiki į aš stjórna žvķ valdi “ (143). Og höfum ķ huga aš hér ķhugar Hayek ekki einu sinni möguleikann į žvķ nįna samstarfi milli alžjóšlegs tękniręšis og einokunaraušvalds sem viš sjįum į okkar tķmum.

Ekkert sósķalķskt viš "woke"

Elmer fullyršir aš stušningur vinstri manna viš tilskipanir og reglur lķföryggisrķkisins byggist ekki į ešlislęgri forręšishyggju žeirra eins og hęgrimenn telja gjarna, heldur mun fremur į žvķ aš žeir hafi „smitast af hugmyndum af meiši nżfrjįlslyndis, um pólitķska rétthugsun, sjįlfsmyndarstjórnmįl og nś sķšast réttrśnaš „woke“ hugmyndafręšinnar.“ (147). Elmer bendir réttilega į hvernig žöggun, slaufunarmenning, kvenfyrirlitning ... lögreglueftirlit meš oršum og skošunum fólks“ eigi sér alls ekki rętur ķ lżšfrelsisstefnu, stéttabarįttu eša jafnašarhugsjón“; žaš sé ķ raun ekkert sósķalķskt viš žessi einkenni hinnar nżju alręšishyggju.

Žetta viršist ķ beinni andstöšu viš žaš algenga višhorf, aš minnsta kosti mešal hęgrimanna, aš „woke“ hugmyndafręšin sé vinstri sinnuš ķ grunninn, og sé afleišing žeirra ķtaka sem sósķalistar hafi nįš ķ vestręnum samfélögum gegnum įróšur og yfirtöku grunnstofnana, ķ samręmi viš kenningu Dusche (og Gramscii) um „hina löngu göngu gegnum stofnanirnar“.

Hver er žį rökstušningur Elmers hér?

Elmer vitnar ķ einkunnarorš nasista „Kraft durch Freude“ (styrkur ķ gegnum gleši), og bendir į hvernig žaš sé„draumurinn um einingu žjóšarinnar, minningin um fallnar hetjur“ sem liggi aš baki fasistakvešjunni, aš bakiaušfśsri undirgefni viš leištogann, og žaš sé į kitsinu sem fagurfręši alręšishyggjunnar byggi.

Į žetta hafa raunar fleiri bent: Samkvęmt listfręšingnum Monicu Kjellman-Chapin er algengt aš kitsinu, vélręnni list sem aušvelt er aš neyta og vekur vęmnar tilfinningar, sé beitt af alręšisstjórnum sem tęki til stjórnunar og innrętingar.“ Ķ Óbęrilegum léttleika tilverunnar (Reykjavķk, 1986) segir Milan Kundera:

Kitsiš kreistir fram tvö tįr. Fyrra tįriš segir: En hvaš žaš er fallegt aš sjį krakka hlaupa um grasflöt!

Seinna tįriš segir: En hvaš žaš er fallegt aš klökkna eins og allt mannkyniš viš aš sjį krakka hlaupa um grasflöt!

Einungis sķšara tįriš veldur žvķ aš kitsiš er kits.

Bręšralag mannanna getur aldrei grundvallast į öšru en kitsi.“

„Woke“, segir Elmer, er jafngildi kitsins. Aš „taka hnéš“, klappa fyrir heilbrigšisstarfsfólki, fylgja órökréttum tilskipunum, „ķ žįgu heildarinnar“, eša eins og er lķklega algengara, ašeins til aš sżnast, er ķ ešli sķnu žaš sama og aš klökkna eins og allt mannkyniš viš aš sjį krakka hlaupa um grasflöt. Og žessi samstaša, sem į endanum er fölsk samstaša, er lķka drifkrafturinn žegar mśgurinn snżst gegn žeim sem ekki hlżša, gegn óbólusettum, gegn žeim sem neita aš „taka hnéš“, gegn žeim sem hafa hugrekki til aš rugla og vekja efasemdir um hina višteknu skošun, til dęmis žegar svartur mašur klęšist stuttermabol meš slagoršinu „White lives matter“. Žvķ ķ ešli sķnu snżst „woke“, rétt eins og kitsiš, um śtilokun; žeir grimmustu eru gjarnavęmnastir allra.

Ofurróttęk afstęšishyggja

„Woke“ hugmyndafręšin sem lįtiš er lķta śt fyrir aš snśist um menningarlegt andóf hinna jašarsettu og kśgušu er nś oršin opinber hugmyndafręši lķföryggisrķkisins, sem į grunni hennar réttlętir stöšugt eftirlit, ritskošun og ę öflugri stżringu rķkisvaldsins į lķffręšilegri tilveru okkar, segir Elmer. „Woke“ er žegar Justin Trudeau „tekur hnéš“ ķ mótmęlum Black Lives Matter ķ Ottawa įriš 2020 og śthśšar svo, tveimur įrum sķšar, žeim sem andmęla gerręšistilburšum hans, kallar žį žjófa, ofstękismenn, kynžįttahatara og gyšingahatara, kallar višhorf žeirra óįsęttanleg, sakar žingmenn sem andmęla fasķskri hegšun hans um aš standa meš hakakrossinum, og lętur loka bankareikningum žeirra sem styšja barįttuna gegn löglausu ofbeldi hans og krefjast žess aš lög og stjórnarskrį séu virt. „Engin önnur hreyfing, sķšan fasisminn var og hét, hefur lagt sig eins ķ framkróka um aš skapa grundvöll fyrir lagalegar og pólitķskar breytingar til aš styšja viš kapķtalisma ķ daušateygjunum“ segir Elmer (117).

Elmer bendir į hvernig mótmęli sem voru ķ samręmi viš „woke“ hugmyndafręšina voru ekki ašeins lišin heldur litiš į meš velžóknun mešan samfélagiš var drepiš ķ dróma sóttvarnarašgerša, en žeir sem mótmęltu lokunum og höftum til aš verja lķfsvišurvęri sitt voru hundeltir, sektašir eša fangelsašir. Įstęšan fyrir žessu er sś, segir Elmer, aš yfirvöldum stafar engin ógn af „woke“; žaš snżst einungis um um réttrśnaš, umburšarleysi og helgisiši, žaš er andbyltingarsinnaš, en „sér markašinn sem eina mögulega farveg breytinga“ (120), og sķšast en ekki sķst skapar žaš tękifęri til aš framfylgja og žróa enn frekar takmarkanir į mįlfrelsi og persónufrelsi, lykilskref į leišinni til fasismans. „ ... Ķ stuttu mįli, meš žvķ aš aušvelda kapķtalismanum aš skapa alręši lķföryggisrķkisins  – er „woke“ ekki frjįlslynt, og žaš er sannarlega ekki sósķalķskt: „Woke“ er fasķskt.“(121)

Eitt af lykileinkennum „woke“ hugmyndafręšinnar er algjört óžol gagnvart rökręšu, gagnvart röklegri hugsun, og viš sjįum sömu tilhneigingu ķ žeim fjarstęšum, aftengingu viš veruleikann og mótsagnakenndu višhorfum sem breišst hafa śt ķ tengslum viš kórónafaraldurinn. Fyrir žį sem ašhyllast „woke“ er žaš eina sem skiptir mįli žeirra eigin persónulega upplifun, einkareynslan. En ķ heimi žar sem öll merking er einkaleg getur engin merking veriš til; einkamįl er ómögulegt, segir Wittgenstein, žvķ höfundur žess getur ekki skiliš žaš sjįlfur. Ķ almennari skilningi gętum viš litiš į skilgreiningu Hönnu Arendt į almennri skynsemi sem sameiginlegri skynjun okkar į heiminum, og hvernig žessi sameiginlega skynjun grundvallast į sameiginlegu tungumįli, sameiginlegum sögum og sameiginlegri ašferš til aš hugsa; įn žessara grundvallaržįtta er samfélagiš ķ raun ekki lengur til.

Einangrun einstaklingsins er forsenda alręšisins

Eins og Elmer bendir į, og ašrir, žar į mešal Arendt, hafa bent į įšur, er einangrun einstaklingsins ein af lykilforsendum žess aš hęgt sé aš koma į og višhalda alręši. Žetta skildi Stalķn vel žegar hann lét leysa upp öll félög og klśbba; jafnvel skįkfélög voru ekki undanskilin, žvķ til aš koma į sönnu alręši veršur aš einangra fólk frį hvort öšru, hindra aš žaš myndi félagsleg tengsl. Höfnun „woke“ hugmyndafręšinnar į öllu öšru en einkareynslunni er žvķ afar mikilvęgur hornsteinn hins nżja fasisma sem Elmer óttast aš sé handan viš horniš. En žaš eru ekki ašeins hin sżnilegu ummerki einangrunarinnar, svo sem skilyršislaus hlżšni viš grķmuskyldu og innilokun sem leggja žennan grundvöll, heldur ekki sķšur sś einangrun sem grundvallast į afneitun į sameiginlegri skynjun, sem er bein afleišing róttękrar afstęšishyggju sem tekur ekkert sem gilt nema einstaklingsbundna huglęga reynslu. Og žar sem samfélagsbreytingar knśnar įfram af fólkinu, byltingarkenndar eša ekki, byggjast į möguleikanum til aš koma saman, ręša hugmyndir og skipuleggja ašgeršir, sjįum viš hversu eyšileggjandi slķk hugmyndafręši er fyrir alla slķka višleitni, jafnt į vinstri og hęgri vęng stjórnmįlanna; hśn ógnar öllu raunverulegu stjórnmįlastarfi. Og žaš segir sig sjįlft, aš ķ samfélagi sem hafnar öllu öšru en einkareynslu - ef viš getum einu sinni kallaš žaš samfélag – getur engin löggjöf haldiš velli, og žar meš engin mannréttindi.

Umfjöllun Elmers um „woke“-hugmyndafręšina er mišlęg ķ gagnrżni hans, en um leiš ašeins hluti vķšfešmrar greiningar hans į fasismanum, grundvelli hans og ummerkjum um yfirvofandi endurvakningu hans. Hann rekur greiningu Umberto Eco į einkennum hins „eilķfa“ fasisma, fjallar į gagnrżninn hįtt um skilgreiningu Hayeks į fasisma, fjallar um og skżrir flókinn hugmyndaramma Giorgio Agamben sem liggur til grundvallar sżn hans į stöšu nśtķmamannsins sem homo sacer – žess sem er śtilokašur, en um leiš ofurseldur valdinu - innan lķföryggisrķkisins, kafar ofan ķ tęknižróunina sem leyfir stöšugt eftirlit yfirvalda og kemst aš žeirri nišurstöšu aš ef ekkert er aš gert séum viš į leiš ķ įtt aš nżrri tegund fasķsks alręšis, sem sé kapķtalķskt ķ ešli sķnu og sem nęr ómögulegt sé aš brjótast undan žegar žvķ hefur einu sinni veriš komiš į. Sś stašreynd aš greining hans er byggš į sósķalķsku sjónarhorni fremur en hęgrisinnušu gefur henni vissulega aukiš vęgi; hér gęti veriš kominn sį grunnur aš gagnrżninni umręšu mešal vinstrisinnašra menntamanna um atburši undanfarinna missera, sem sįrlega hefur skort.

Gildi vinįttunnar

Undir lok bókarinnar fjallar Elmer um forngrķska vinįttuhugtakiš sem mögulega śtgönguleiš. Hjį Forngrikkjum, segir hann, var vinįtta mešal borgaranna (philia) grundvallaratriši ķ velferš borgarrķkisins (polis) og einmitt į žvķ byggist hugmyndin um vestręnt lżšręši. Žetta vinįttuhugtak er frįbrugšiš žvķ sem viš eigum aš venjast. Viš sjįum vinįttu sem žį nįnd sem viš leitum eftir til aš foršast firringuna sem stafar af stöšugri opinberun einkalķfs okkar, segir Elmer. Vinįtta er žvķ ašeins til stašar ķ einkalķfinu. En hjį Forngrikkjum voru borgararnir ašeins sameinašir innan borgarrķkisins gegnum stöšuga samręšu og rökręšu. Kjarni vinįttunnar fólst ķ žvķ aš koma saman og ręša mįlefni samfélagsins, ekki ašeins ķ persónulegum samskiptum og samręšum um okkur sjįlf viš žį sem standa okkur nęst, heldur ķ samtali sem byggir į sameiginlegum hagsmunum okkar sem žegnar og žįtttakendur ķ samfélaginu. Aš sögn Elmers er žaš vinįtta af žessu tagi, tengslin sem myndast į milli įbyrgra virkra borgara, sem gęti og ętti aš koma ķ staš bręšralags žeirra sem rįšist er į meš žöggun, ritskošun, innilokun og öšrum kśgunarašferšum. Ķ stuttu mįli, Elmer hvetur okkur til aš taka alvarlega įbyrgš okkar sem samfélagsžegnar ķ staš žess aš vera eingöngu neytendur sem lįta sig stjórnmįl og samfélag engu varša; aš viš komum aš nżju saman į torginu, til aš takast į um hugmyndir, žróa višhorf okkar įfram gegnum rökręšu, en įvallt į grundvelli vinįttunnar, ķ hinum forngrķska skilningi.

Greinin birtist į https://krossgotur.is og į ensku į vef Brownstone Institute


Hnignun réttarrķkisins, žöggun ķ Lettlandi og yfirtaka aušhringa į heilbrigšiskerfum

Krossgötur eru vefmišill hins nżstofnaša félags Mįlfrelsi - samtök um frjįlsa og opna umręšu, lżšręši og mannréttindi. Ķ dag birtum viš žrjįr greinar um mikilvęg mįlefni sem varša okkur öll.
 
Arnar Žór Jónsson fjallar um veika stöšu réttarrķkisins, sem opinberast hefur į sķšustu žremur įrum. Arnar segir mešal annars: "Fjöl­mišlar hafa śt­varpaš įróšri, żkt hętt­una af veirunni og kęft nišur um­fjöll­un um sprautuskaša, ķ žeim til­gangi aš afla stušnings viš sótt­varnaašgeršir. Ašgeršir žess­ar grófu und­an lżšręšis­legu stjórn­ar­fari meš žvķ aš koma į fį­menn­is­stjórn žar sem hlżšni viš vald­hafa yf­ir­tromp­ar sjįlfręši ein­stak­lings­ins."
 
Jón Karl Stefįnsson fjallar um hvernig stórfyrirtęki hafa sölsaš undir sig öll völd ķ heilbrigšismįlum gegnum svokallaš "public private partnership" og hversu hįšar stofnanir į borš viš WHO eru nś hagsmunum slķkra fyrirtękja. Jón Karl bendir į žį slįandi stašreynd aš "ójöfnušur į heimsvķsu er nś sambęrilegur viš žaš sem var į hįmarki nżlendutķmans. Efnahagslega séš hafa heildarįhrif ašgerša vegna covid-19 veriš mesti fjįraustur frį hinum fįtękari til hinna rķkari sem nokkurn tķmann hefur įtt sér staš." Vönduš greining, studd fjölda heimilda.
 
Andri Siguršsson skrifar um lokun sjįlfstęšu sjónvarpsstöšvarinnar TV Dohzt ķ Lettlandi, en žessi rśssneska stöš hafši flśiš heimalandiš vegna hafta į mįlfrelsi og ofsókna žar. Nś mętir hśn sömu höftum ķ "frjįlsu lżšręšissamfélagi" Lettlands. Tilefni lokunarinnar viršist tępast ķ takt viš višbrögšin og samtökin Fréttamenn įn landamęra hafa brugšist viš og krafist žess aš lettesk stjórnvöld afturkalli įkvöršun sķna.
 
Frekari upplżsingar um félagiš mį sjį į vef žess https://krossgotur.is
Til aš skrį sig ķ félagiš mį senda póst į krossgotur@proton.me

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hitt og þetta

Höfundur

Þorsteinn Siglaugsson
Þorsteinn Siglaugsson

Heimspekingur, hagfræðingur og rekstrarráðgjafi og vonsvikinn frjálshyggjumaður.

Athugasemdir eru birtar, en aðeins ef þær eru kurteislegar að mati síðuhaldara. Dónalegum athugasemdum verður hafnað.

Feb. 2024
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29    

Nżjustu myndir

  • Screenshot 2023-03-02 at 21.37.26
  • Screenshot 2023-03-02 at 21.41.11
  • Screenshot 2023-03-02 at 21.41.44
  • Screenshot 2023-03-02 at 21.41.23
  • Screenshot 2023-03-02 at 21.41.44

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.2.): 3
  • Sl. sólarhring: 6
  • Sl. viku: 147
  • Frį upphafi: 287116

Annaš

  • Innlit ķ dag: 3
  • Innlit sl. viku: 124
  • Gestir ķ dag: 3
  • IP-tölur ķ dag: 3

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband