Fęrsluflokkur: Heimspeki

Skipta sišferšileg įlitaefni mįli?

Leišari Fréttablašsins žrišjudaginn 29. janśar fjallar um fóstureyšingar. Žar segir: "Umręšan um fóstureyšingar snżst [...] um įkvešna grunnžjónustu ķ okkar samfélagi og hvernig viš veitum hana meš skilvirkum og skynsamlegum hętti žar sem viš viršum sjįlfsįkvöršunarrétt veršandi męšra og, umfram allt, treystum dómgreind žeirra."

Um leiš veršur hins vegar ekki annaš séš en höfundurinn telji fóstureyšingar sišferšilegt įlitamįl: "Sem įlitamįl į žaš erindi ķ upplżsta umręšu um hvenęr lķf raunverulega kviknar [...] hver réttur ófędds barns er og önnur margslungin sišferšileg įlitaefni. Barįttufólk fyrir sjįlfsįkvöršunarrétti kvenna sem og žau sem eru į öndveršum meiši ęttu aš vera óhrędd viš aš ręša žessar mikilvęgu spurningar. [...] Žau sem raunverulega hafa įhuga į aš hjįlpa til munu yfirgefa skotgrafirnar, višurkenna sjįlfsįkvöršunarrétt kvenna og stušla aš upplżstri įkvaršanatöku.“ Žarna eru sumsé sišferšisspurningar, og žęr ekki af smęrri endanum. Spurningar um rétt til lķfs og um hvenęr lķf kviknar.

En greinarhöfundur viršist hins vegar ekki telja žessar grundvallarspurningar skipta neinu žegar rętt er um löggjöfina. Žaš mį ręša žęr, en umręšan į ekki aš hafa nein įhrif į įkvaršanatöku. Meš öšrum oršum, sišferši skiptir ekki mįli.

Hver er grundvallarspurningin?

Žessi jašarsetning sišferšilegrar umręšu stenst aušvitaš enga skošun: Öll löggjöf og reglur grundvallast į endanum į sišferšilegum višmišum, žvķ hvaš viš teljum rétt og hvaš rangt. Af žvķ leišir aš séu sišferšileg įlitamįl til stašar žegar rętt er um breytingu į lögum, žį hljóta nišurstöšurnar um žau įlitamįl aš hafa bein og afgerandi įhrif į žęr įkvaršanir sem teknar eru.

Žegar aš žessu tiltekna įlitaefni kemur snśast spurningarnar um žaš, hvort fóstur sé lifandi vera, og ef svo er, hvort žaš eigi rétt til lķfs, og hvort sį réttur sé žį jafn, eša gangi skemur en réttur hinna sem fęddir eru.

Hafi fóstriš rétt til lķfs, og sé žaš sišferšilega óréttlętanlegt aš taka lķf einhvers sem į rétt til lķfs, žį er bersżnilega óréttlętanlegt aš taka lķf fóstursins. Og komi rétturinn til lķfs jafnframt į undan öšrum réttindum, lķkt og hann hlżtur aš gera, žį hlżtur lķfsréttur fóstursins aš ganga framar öllum vangaveltum um réttindi kvenna til aš fjarlęgja žaš śr lķkama sķnum eša réttindi foreldra til aš velja, hvort hiš ófędda barn verši hluti af framtķš žeirra eša ekki. Žį er aušvitaš tómt mįl aš tala um sjįlfręši foreldranna til aš deyša barn sitt.

Hafi fóstriš hins vegar ekki rétt til lķfs, er žaš ekki sišferšilega rangt ķ sjįlfu sér aš taka lķf žess. Og žį er śt af fyrir sig engin įstęša til aš setja neinar takmarkanir į fóstureyšingar, nema ef vera kynni af einhverjum hreinum öryggisįstęšum. Sé žetta raunin er įkvöršunin alfariš foreldranna.

Žaš hvers ešlis nįkvęmlega réttur fóstursins er, ef hann er yfirleitt til stašar, hvenęr hann myndast, og hvernig hann er veginn gagnvart rétti móšurinnar, hefur svo vitanlega įhrif į žaš hvort fóstureyšing er réttlętanleg undir einhverjum tilteknum kringumstęšum eša ekki. En spurningin er įvallt sišferšilegs ešlis og svörin viš henni rįša mestu um hvernig löggjöfin į aš vera.

Sišferši er ekki stofustįss

Spurningin um réttinn til lķfs er ķ raun eina įstęša žess aš deilt er um fóstureyšingar, og eina įstęša žess aš samfélagiš telur sig žess umkomiš aš takmarka žęr meš žeim hętti sem gert er. Ef žessari spurningu vęri ekki ósvaraš, vęri ekki um neitt aš deila. En žótt enn hafi ekki tekist aš svara spurningunni um lķfsrétt fóstursins į fullnęgjandi hįtt, er žaš ekki gild afsökun fyrir žvķ aš skauta framhjį henni. Įbyrgar įkvaršanir ķ žessu efni verša aš byggja į skilyršislausri aušmżkt gagnvart žeirri erfišu stašreynd, aš viš vitum ķ rauninni ekkert um žaš, hvort fóstureyšing er manndrįp, eša bara sambęrileg viš brottnįm lķffęris.

Sišferši er grundvallaratriši žegar viš tökum įkvaršanir. Erfišar spurningar eigum viš ekki aš reyna aš žagga nišur, heldur horfast ķ augu viš žęr af heišarleika og kjarki, jafnvel žótt žaš kunni į stundum aš vera óžęgilegt.


Einstaklingshyggja Ayn Rand

Fyrir rśmlega 20 įrum žżddi ég skįldsögu rśssnesk-bandarķska rithöfundarins og heimspekingsins Ayn Rand, The Fountainhead, sem gefin var śt af Fjölsżn forlagi 1991.

Nś nżveriš kom bókin śt ķ endurskošašri žżšingu į vegum Almenna bókafélagsins, undir heitinu Uppsprettan.
Ašalsöguhetja Uppsprettunnar er arkitektinn Howard Roark, módernisti og hugsjónamašur sem neitar aš gera mįlamišlanir gagnvart list sinni. Sagan er grķpandi og söguhetjurnar margar hverjar stórbrotnar.

Ayn Rand fęddist ķ Rśsslandi įriš 1905. Hśn nam sögu og heimspeki ķ St. Pétursborg, en flśši til Bandarķkjanna rśmlega tvķtug, įriš 1926, og bjó žar sķšan. Hśn varš žar vinsęll rithöfundur og įhrifamikill heimspekingur og stjórnmįlahugsušur.

Uppsprettan var fyrsta skįldsaga Rand sem nįši verulegum vinsęldum. Bókin kom śt ķ mišri heimsstyrjöldinni, 1943 eftir aš 12 śtgefendur höfšu įšur hafnaš henni. Hśn hlaut litla markašssetningu og blendnar vištökur gagnrżnenda. Öllum aš óvörum varš Uppsprettan žó metsölubók sem enn rennur śt ķ bķlförmum og hefur veriš žżdd į fjölda tungumįla.

Ekki er vafi į aš žaš er ekki ašeins grķpandi sögužrįšur sem veldur vinsęldum žessarar bókar heldur sį heimspekilegi undirtónn sem žar er aš finna. Ķ Uppsprettunni tekur Rand til kostanna sišfręšihugmyndir sķnar, sem um margt eru nżstįrlegar, og prófar žęr ķ žeim söguheimi sem hśn skapar.

Ķ stuttu mįli snżst heimspeki Rand um mjög róttęka einstaklingshyggju sem grundvallast į frumsetningum heimspekikerfis hennar, objektivismans, sem žżša mętti sem hluthyggju į ķslensku. Forsenda sišferšisins, samkvęmt Rand, er aš mašurinn žarf aš višhalda eigin lķfi. Af žessu leišir hśn aš öll sišferšisgildi hljóti aš miša aš žessu marki. Žvķ sé ósišlegt aš einstaklingurinn fórni sér fyrir ašra og einnig ósišlegt aš hann geri kröfu um aš ašrir fórni sér fyrir hann. Rand endurskilgreinir egoismann, eša sjįlfselskuna, og telur hina sönnu sjįlfselsku, sem sé grunnur alls sišferšis, vera aš lifa og starfa sem sjįlfstęš hugsandi vera, foršast aš nota ašra og foršast aš lįta ašra nota sig. Egoisti Rand er žannig mašur sem lifir ašeins sjįlfum sér. Hann sękist ekki eftir völdum yfir öšru fólki, ekki eftir peningum peninganna vegna, heldur ašeins žvķ aš lifa eins heilsteyptu, heišarlegu og skapandi lķfi og honum er unnt.

Ayn Rand varš kannski žekktust fyrir stjórnmįlaheimspeki sķna, en hśn grundvallast į sišfręšikenningu hennar. Rand įleit kapķtalismann vera eina stjórnskipulagiš sem vęri sišferšilega réttlętanlegt žvķ žaš vęri žaš eina sem gerši manninum kleift aš breyta sišlega. Hśn įleit hins vegar aš sį hreini kapķtalismi sem hśn ašhylltist hefši hvergi veriš til og raunar óvķst aš hann yrši nokkurn tķma til. Hśn er aš žessu leyti ólķk hefšbundnum hęgrimönnum sem gjarna įlķta kapķtalismann gallašan en žó illskįstan žess sem ķ boši er, enda gagnrżndi Rand gjarna bandarķska hęgrimenn og frjįlshyggjumenn, sem žó vilja margir tengja hugmyndafręši sķna kenningum hennar. Enn meira fór žó fyrir gagnrżni hennar į samhyggju og alręšisstefnur į borš viš kommśnisma, fasisma og nasisma, enda gengju slķkar stefnur žvert gegn möguleika mannsins til sišlegs lķfs.

Heimspeki Ayn Rand vakti litla athygli ķ fręšaheiminum lengi framan af, kannski mešal annars vegna stjórnmįlaskošana hennar, en einnig vegna žess hve brotakennt höfundarverk hennar er og erfitt aš stašsetja hana innan meginstrauma heimspekinnar. Į sķšustu įrum hefur įhugi į kenningum hennar hin vegar fariš vaxandi og hafa nokkrar įhugaveršar bękur komiš śt um Rand undanfariš. Žaš er vel, enda er Ayn Rand afar įhugaveršur heimspekingur og mikiš verk óunniš ķ rannsóknum į kenningum hennar og tengslum viš ašrar heimspekistefnur. Mešal annars mį benda į "Ayn Rand, the Russian Radical" eftir Chris Matthew Sciabarra, sem kom śt 1995 ef ég man rétt og gefur afar glögga mynd af heimspeki Rand og tengslum viš stefnur og strauma į 19. og 20. öld.


Sišferši, sišfręši og trś

Fyrir skemmstu lögšu žingmenn Hreyfingarinnar fram tillögu um aš taka skyldi upp sišfręšikennslu ķ skólum. Viršast žingmennirnir telja aš meš sišfręšikennslunni muni sišferši ķ landinu batna.

Nś er žaš svo aš sišfręši og sišferši eru gerólķkir hlutir. Mašur getur vitaš allt um sišfręši en veriš meš öllu sišlaus. Annar kynni svo aš vera fyrirmynd um rétta breytni įn žess aš vita einu sinni aš sišfręši er til. Og sé miš tekiš af hinni, oft illvķgu hįskólapólitķk, bendir reynslan sķst til aš sišleg breytni sé sišfręšikennurum efst ķ huga, raunar gjarna žvert į móti.

Eitt er žaš žó sem lęra mį af žvķ aš kynna sér sögu og kenningar sišfręšinnar. Žaš er aš engum heimspekingi hefur tekist aš sżna naušsyn sišlegrar breytni įn skķrskotunar til ęšri mįttarvalda. Žó hafa margir reynt. Žessi nišurstaša kristallast kannski best ķ žeim oršum Friedrichs Nietsche aš įn gušs sé allt leyfilegt.

Nś vill hin nżja valdastétt ķ Reykjavķk śthżsa trśarhreyfingum śr grunnskólum, banna helgileiki tengda jólum og leggja af litlu jólin eša breyta ķ eins konar gervihįtķš įn tengsla viš žį kristnu arfleifš sem er grundvöllur žeirra. Einnig į aš banna skólabörnum aš teikna trśartengdar myndir ķ skólanum. Hugmyndaleg forsenda žessarar athafnasemi er mannréttindi. En žį gleymist aš hugmyndin um mannréttindi veršur ekki slitin frį žeirri kristnu rót hennar aš hver einstaklingur sé óendanlega mikilvęgur gagnvart guši. Žaš er eina röksemdin fyrir žvķ aš mannréttindi beri aš virša.

Ennfremur mį benda į aš viršing hinnar nżju valdastéttar fyrir mannréttindum er ekki meiri en svo aš hśn hyggst ekki ašeins banna Gķdeonfélaginu aš gefa börnum biblķur, hvaša skaša sem žaš į nś aš geta valdiš, heldur ętlar hśn lķka aš banna börnunum aš teikna trśarlegar myndir. Vandséš er hvernig slķkt kemur heim og saman viš almenn mannréttindi, en žar er tjįningarfrelsi grundvallaržįttur.

Lķtill vafi er į aš hnignun almenns sišferšis į stóran žįtt ķ žvķ efnahagslega og pólitķska hruni sem hér hefur oršiš. Er žį ekki réttara aš reyna aš byggja upp grundvöll góšs sišferšis fremur en aš brjóta hann nišur?


mbl.is Tillögur valda óįnęgju
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um bloggiš

Hitt og þetta

Höfundur

Þorsteinn Siglaugsson
Þorsteinn Siglaugsson

Heimspekingur, hagfræðingur og rekstrarráðgjafi og frjálslyndur frjálshyggjumaður.

Athugasemdir eru birtar, en aðeins ef þær eru kurteislegar að mati síðuhaldara. Dónalegum athugasemdum verður hafnað.

Mars 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • Screenshot 2019-02-22 at 13.35.46
  • Screenshot 2019-02-22 at 13.35.46
  • Screenshot 2019-01-30 at 09.53.07
  • Screenshot 2019-01-18 at 15.20.09
  • Screenshot 2019-01-18 at 15.20.09

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.3.): 50
  • Sl. sólarhring: 144
  • Sl. viku: 344
  • Frį upphafi: 185677

Annaš

  • Innlit ķ dag: 43
  • Innlit sl. viku: 277
  • Gestir ķ dag: 43
  • IP-tölur ķ dag: 43

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband