Skipta sišferšileg įlitaefni mįli?

Leišari Fréttablašsins žrišjudaginn 29. janśar fjallar um fóstureyšingar. Žar segir: "Umręšan um fóstureyšingar snżst [...] um įkvešna grunnžjónustu ķ okkar samfélagi og hvernig viš veitum hana meš skilvirkum og skynsamlegum hętti žar sem viš viršum sjįlfsįkvöršunarrétt veršandi męšra og, umfram allt, treystum dómgreind žeirra."

Um leiš veršur hins vegar ekki annaš séš en höfundurinn telji fóstureyšingar sišferšilegt įlitamįl: "Sem įlitamįl į žaš erindi ķ upplżsta umręšu um hvenęr lķf raunverulega kviknar [...] hver réttur ófędds barns er og önnur margslungin sišferšileg įlitaefni. Barįttufólk fyrir sjįlfsįkvöršunarrétti kvenna sem og žau sem eru į öndveršum meiši ęttu aš vera óhrędd viš aš ręša žessar mikilvęgu spurningar. [...] Žau sem raunverulega hafa įhuga į aš hjįlpa til munu yfirgefa skotgrafirnar, višurkenna sjįlfsįkvöršunarrétt kvenna og stušla aš upplżstri įkvaršanatöku.“ Žarna eru sumsé sišferšisspurningar, og žęr ekki af smęrri endanum. Spurningar um rétt til lķfs og um hvenęr lķf kviknar.

En greinarhöfundur viršist hins vegar ekki telja žessar grundvallarspurningar skipta neinu žegar rętt er um löggjöfina. Žaš mį ręša žęr, en umręšan į ekki aš hafa nein įhrif į įkvaršanatöku. Meš öšrum oršum, sišferši skiptir ekki mįli.

Hver er grundvallarspurningin?

Žessi jašarsetning sišferšilegrar umręšu stenst aušvitaš enga skošun: Öll löggjöf og reglur grundvallast į endanum į sišferšilegum višmišum, žvķ hvaš viš teljum rétt og hvaš rangt. Af žvķ leišir aš séu sišferšileg įlitamįl til stašar žegar rętt er um breytingu į lögum, žį hljóta nišurstöšurnar um žau įlitamįl aš hafa bein og afgerandi įhrif į žęr įkvaršanir sem teknar eru.

Žegar aš žessu tiltekna įlitaefni kemur snśast spurningarnar um žaš, hvort fóstur sé lifandi vera, og ef svo er, hvort žaš eigi rétt til lķfs, og hvort sį réttur sé žį jafn, eša gangi skemur en réttur hinna sem fęddir eru.

Hafi fóstriš rétt til lķfs, og sé žaš sišferšilega óréttlętanlegt aš taka lķf einhvers sem į rétt til lķfs, žį er bersżnilega óréttlętanlegt aš taka lķf fóstursins. Og komi rétturinn til lķfs jafnframt į undan öšrum réttindum, lķkt og hann hlżtur aš gera, žį hlżtur lķfsréttur fóstursins aš ganga framar öllum vangaveltum um réttindi kvenna til aš fjarlęgja žaš śr lķkama sķnum eša réttindi foreldra til aš velja, hvort hiš ófędda barn verši hluti af framtķš žeirra eša ekki. Žį er aušvitaš tómt mįl aš tala um sjįlfręši foreldranna til aš deyša barn sitt.

Hafi fóstriš hins vegar ekki rétt til lķfs, er žaš ekki sišferšilega rangt ķ sjįlfu sér aš taka lķf žess. Og žį er śt af fyrir sig engin įstęša til aš setja neinar takmarkanir į fóstureyšingar, nema ef vera kynni af einhverjum hreinum öryggisįstęšum. Sé žetta raunin er įkvöršunin alfariš foreldranna.

Žaš hvers ešlis nįkvęmlega réttur fóstursins er, ef hann er yfirleitt til stašar, hvenęr hann myndast, og hvernig hann er veginn gagnvart rétti móšurinnar, hefur svo vitanlega įhrif į žaš hvort fóstureyšing er réttlętanleg undir einhverjum tilteknum kringumstęšum eša ekki. En spurningin er įvallt sišferšilegs ešlis og svörin viš henni rįša mestu um hvernig löggjöfin į aš vera.

Sišferši er ekki stofustįss

Spurningin um réttinn til lķfs er ķ raun eina įstęša žess aš deilt er um fóstureyšingar, og eina įstęša žess aš samfélagiš telur sig žess umkomiš aš takmarka žęr meš žeim hętti sem gert er. Ef žessari spurningu vęri ekki ósvaraš, vęri ekki um neitt aš deila. En žótt enn hafi ekki tekist aš svara spurningunni um lķfsrétt fóstursins į fullnęgjandi hįtt, er žaš ekki gild afsökun fyrir žvķ aš skauta framhjį henni. Įbyrgar įkvaršanir ķ žessu efni verša aš byggja į skilyršislausri aušmżkt gagnvart žeirri erfišu stašreynd, aš viš vitum ķ rauninni ekkert um žaš, hvort fóstureyšing er manndrįp, eša bara sambęrileg viš brottnįm lķffęris.

Sišferši er grundvallaratriši žegar viš tökum įkvaršanir. Erfišar spurningar eigum viš ekki aš reyna aš žagga nišur, heldur horfast ķ augu viš žęr af heišarleika og kjarki, jafnvel žótt žaš kunni į stundum aš vera óžęgilegt.


Bloggfęrslur 3. febrśar 2019

Um bloggiš

Hitt og þetta

Höfundur

Þorsteinn Siglaugsson
Þorsteinn Siglaugsson

Heimspekingur, hagfræðingur og rekstrarráðgjafi og frjálslyndur frjálshyggjumaður.

Athugasemdir eru birtar, en aðeins ef þær eru kurteislegar að mati síðuhaldara. Dónalegum athugasemdum verður hafnað.

Mars 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • Screenshot 2019-02-22 at 13.35.46
  • Screenshot 2019-02-22 at 13.35.46
  • Screenshot 2019-01-30 at 09.53.07
  • Screenshot 2019-01-18 at 15.20.09
  • Screenshot 2019-01-18 at 15.20.09

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.3.): 49
  • Sl. sólarhring: 143
  • Sl. viku: 343
  • Frį upphafi: 185676

Annaš

  • Innlit ķ dag: 42
  • Innlit sl. viku: 276
  • Gestir ķ dag: 42
  • IP-tölur ķ dag: 42

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband